- kesčios
- kẽsčios sf. pl. (2) K, Kv 1. žr. kestės 1: Ant kẽsčių neša šiaudus, javus iš vienos vietos į kitą J. Paimk kesčiàs, eisiva šiaudų nešt Jrb. Suneškiat likusius šiaudus kẽsčioms Lkv. Kẽsčioms galima daug šiaudų panešti Nmk. Ant kesčių nuneša jį į paupį Ns1846,2. Šieną iš pelkės kesčioms vilko Up. Reikės šieną nešti su kẽsčioms Lkv. Jei tu nepaeisi, mes tave ant kesčių užsivertę nešim Skr. Šeši vyrai iš savo šautuvų padarė kesčias rš. 2. ant kesčių nešamas ko kiekis: Atnešk kokią porą kẽsčių dobilų arkliams Erž.
Dictionary of the Lithuanian Language.